įžiūrėti


įžiūrėti
įžiūrė́ti, įžiū̃ri (įžiū̃ria, į̃žiūri, įžiū́ro), -ė́jo 1. tr. Rtr, ŠT48, Š, NdŽ, , 1 žiūrint pamatyti, išsiaiškinti detales, atskirti, įžvelgti: Įžiūrėti, koks yra N. Įžiūrė́jo – žmogus gulia Vn. Pro langą inžiūrė́jo mane, kad aš tenai suėmęs žandą turiu LKT304(An). Į tolą aš dar į̃žiūru Pj. Elė labai žmogų įžiū̃ri, parėjus namo viską nuo galvos iki kojų pasako Skr. Buvo tirštas rūkas, sunku įžiūrėti K.Bor. Iki šiolei nepavyko rasti kelias tokias dar neįžiūrimas žvaigždes . Pakabint numerį inžiū́romoj vietoj Brš. Pro jį (stiklą) Martynukas aiškiai įžiūri nusvirusius fikuso lapus A.Škėm. Jis stabtelėjo norėdamas įžiūrėti raudonas uogas R.Gran. ^ Dieną naktį žiūri – nieko neįžiūri (stiklas) LTR(Brž). | refl. intr., tr. S.Dauk, Sut, M, LL292, Rtr, Š, NdŽ: Įsižiūrė́k, kad paimtumei tą daiktą J. Iš karto tavęs nepažinau, tik paskui įsižiūrė́jau Ėr. Namo numerio gerai neįsižiūrė́jau, tai nebeatamenu Krs. Insižiūrė́k gerai, iš visų daiktų [sūnus] panašus in tėvą Lel. Įsižiūrėjau kyšantį iš žolės samanotą akmenį, nuostabiai panašų į žmogaus galvą V.Myk-Put. Pakėlė akis ir pro langą įsižiūrėjo toli, anon upės pusėn, kur palšą debesį tirpdė vakaro saulės diskas V.Bub. Tik arčiau įsižiūrėję mes suvokėm, kad esam seni pažįstami J.Sav.refl. sugebėti žiūrėti: Iš ryto ilgai negaliu įsižiūrėt, akys vis tokios miegūstos Dgl.refl. tr., intr. Trg žiūrint įsidėmėti, išmokti: Kap kalvis kausto arklį, įsižiū́rai ir pats pakaustai Brb. Kelių i štriosų (gatvių) aš nelabai įsižiūriu Rg. Insižiū́rai ir pati tep verdi Rtn. Visai paprastas [krosniaus] darbas, insižiūrė́t reikia Žž. Pati įsižiūrė́jau [rašto], nėkas nemokė Vn. Įsižiūrėsu, įsiveizdėsu, kur aug mano mergytė RD165. 2. refl. ilgai žiūrėti, įsistebeilyti: Aš įsižiūriù an dangaus ir žinau, ar bus lietus, ar nebus Svn. Intsižiū́rau, dar ką i regiu, neapsigaunu Brš. Eidamas trupučiuką iš paskos, viršaitis gerai įsižiūrėjo į savo kleboną . Kas nori nustatyti moters vertę, turi įsižiūrėti, kaip ji šoka J.Gruš. Arklys įsižiūrėjęs į tamsą sužvingo A.Vien. ^ Įsižiūrė́jo į tą vaikį kaip driežas į gegužę Trš. Teip įsižiūrė́jo į aną, kaip karvė į naujas karkles Grg. Įsižiūrė́jo kaip velnias į epušę Užp. Įsižiūrė́jo kap drevinykas į jaučio šikną Alk. 3. intr., tr. 1 galėti, įstengti matyti: Prietėmyje gerai neįžiūriù, negaliu pažinti Š. Aš nuo kiemo [automobilio] numerį įžiūrė́siu Kpč. Laikraščio neantžiūriù ir neskaitau Šr. Neinžiū́rau, kas parašyta, akla KzR. Stambias raides tai da įžiū́rau ir be akinių Graž. Be akinių buvau, neanžiūrė́jau Žl. Neinžiū́rau aš tokio [mažo] televizoruko Dsm. Akys mano geros, įžiūriù da Bb. Negalì įžiūrė́t, akys nebešviečia . Vos galiu įžiūrė́t Ad. Ir šiaip ir taip primerkus žiūrau – ir neįžiū́rau Kt. Adatos skylutė buvo tokia mažiutė, jog senelė niekaip negalėjo jos įžiūrė́t Skrb. Neį̃žiūriu, kiek čia to piningo Kv. Po karo akims ne teip į̃žiūriu Trg. Ant kalbos kaip ir pažįstu, o teip tai nebeįžiūriù, nebematau, ir gan Kp. Aš senas – neinžiūriù, kiek čia tų kapeikų Gdr. Kai taũ nebėr, tai žiūriu žiūriu, gal do įžiūrė́siu Skp. Štai aikštelėje vos įžiūrimas bažnyčiukės stogas ir bokštelis V.Myk-Put. Ji dar galėjo įžiūrėti [rankšluostyje] raides, supintas kaip erškėtrožės šakelė M.Katil. Keli gluosniai stirksojo ties vos įžiūrimais tvartais A.Vencl. Išėjom į kiemą, kaip į maišą įlindom. Tamsybė neįžiūrima danguj, žemėj, visur J.Balt. Dabar seselės nebe tik galėjo įžiūrėti jų veidus, bet išgirdo ir pažino Vanago balsą A.Vien. | refl.: Negal iš tolo įsižiūrė́t, ar vyras, ar moterė tenai eina Krč. Atsistojęs įsižiūriù, kad kelmai Jdp. Patamsyje tėvas gerai neįsižiūrėjo, manė, kad saviškis V.Krėv. 4. tr. pastebėti: Kaip jūs jį (žiedelį) inžiūrė́jot? Upn. Pro kaštonus Šarūnas jau įžiūrėjo gimtąją pirkelę J.Avyž. Pajūrio smėlyje jie įžiūri putas ir bangų keteras, dūžtančias į lėkštą krantą L.Dovyd. Moteriai darbų – be galo, nors jie dažnai neįžiūrimi būna . Jūreiviai jau iš tolo stengėsi įžiūrėti savo artimuosius . Abi ėjo rangčių, katrai pirma pasiseks pagriebti įžiūrėtoji auka A.Sm. | Tai yra kaip koks ypatiškas vedimas Viešpaties mūsų išganytojo įžiūrėtinas LC1878,6. | refl. tr.: Žmonių daugiau eina, tai ne teip možna įsižiūrė́t Kp. Mes tokie vaikai, tai įsižiū́rom viską Graž. Jau aš insižiūrė́jau, kad ji pilvota (nėščia) Pv. Mackevičius spėjo įsižiūrėti, kad Kalinauskas buvo apie 25 metų amžiaus stipraus sudėjimo, gero atviro veido vyras V.Myk-Put. 5. refl. tr., intr. Vgr, Ds prk. įsimylėti: Na va įsižiūrė́kit čia vaikščiodamos berną kokį Bsg. Insižiū́ro in mergą, lazda neatmuši DrskŽ. Buvau graži, mañ ir įsižiūrė́jo Kp. Išėjo su kriaučium įsižiūrė́jus, vyrą paliko Plv. Insižiūrė́[jo] in tą mergšę Mrj. Kai įsižiūrė́jo – nėko nepadarysi, turės leisti ženyties Skdv. Da prieš kariuomenę turėjo ją įsižiūrė́jęs PnmR. Insižiūrė́jo tolimą berną Aln. Bevaikščiodamas po miestelį insižiūrė́jo karalaitę (ps.) Mlk. Insižiūrė́siu gražų bernelį lanko[je] šieną grėbdama LB44. Jau pernai įsižiūrėjot į tą berną, kur čia su knygomis lando Žem. Jei jau judu su Jonu taip vienas kitą įsižiūrėję, sakyk, lai siunčia piršlį, ir eik S.Čiurl. Jaunikaičiai pamatė jas ir įsižiūrėjo iš tolo A.Vien. 6. tr. suvokti, suprasti: Ne visi įžiū̃ria, kad jie dabar geriau gyvena, kaip biednai jie pirmiau gyveno Ktč. O žvilgsnis kažkoks neįžiūrimas, nesuprantamas J.Paukš. | refl.: Kap insižiū́rai, tokių baisybių nebuvo seniai (senovėje) Brš. Įsižiūrė́jau, kaip dviratis padarytas Nm. Reikėtų tik įsižiūrėti ir atvirai pasakyti, ko šiandien iš tikrųjų žmogus ilgisi ir ko mirtinai negali pakęsti J.Ap.nustatyti: Daktarai neinžiūrėj[o] [ligos], nugydė, va kap Drsk. 7. tr. Sn gerai įdirbti, rūpintis: Jo laukai buvo geriausia įžiūrė́ti Š. Inmėžiam, būlo, inžiū́rom žemę DrskŽ. Kas žemę įžiū̃ri, tas ir turi Ig. Mano brolis geriau gyvenimą įžiūrė́jo Bsg. Ka gerai lauką įžiū́rai, tai i auga Gs. Jis nemoka įžiūrėti savo žemės J.Jabl. Jei lauko neinžiūrėsi, tai šūdą turėsi Smn. Jis karčemoj nesėdėjo, lauką gerai inžiūrėjo LTR(Ldvn). Tu sau gyveni, įžiūrai daržą ir lieki man nieko nekalta Ašb. Jeigu ūkė yra gerai įmėžta ir įžiūrėta, tada galima rečiau berti prš. | refl. tr.: Kiekvienas savo žemę įsižiūrė́davo Kbr. Kol tėvas valdė ir lauką įsižiūrė́jo, ir pilni visko buvom Grš. Motinele, … buvo mokintie…, kad mes įsižiūrėtum čystąjį laukelį (rd.) I287(Mrs).įšerti: Kalnan tą pačią valandą kopė du gerai įžiūrėti širmiai, lengvai kaip žaislelį veždami naują anglų fajetoną J.Sav. \ žiūrėti; apžiūrėti; atsižiūrėti; dažiūrėti; įžiūrėti; išžiūrėti; nužiūrėti; pažiūrėti; paržiūrėti; peržiūrėti; piesižiūrėti; pražiūrėti; prižiūrėti; razžiūrėti; sužiūrėti; užžiūrėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • įžiūrėti — vksm. Ryškiõs spalvõs mẽdžiagą silpnarẽgiai lengviaũ įžiū̃ri …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nužiūrėti — nužiūrėti, nužiū̃ri (nùžiūri, nužiūro), ėjo Rtr, DŽ, KŽ; LL153, L 1. tr., intr. Q253, N, Š žvilgsniu perleisti, nužvelgti: Priejęs pri munęs nužiūrėjo karininkas, pamojo su ranka Žd. Aš jį nužiūrėjau, kai buvo atvažiavęs Jrb. Nužiūrau, man tep… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • razžiūrėti — ×razžiūrėti (hibr.) žr. įžiūrėti 4: Galiu kruopą razžiūrėt ir čitot gazetą ZtŽ. | refl.: Razsižiūrė[jo] ir pamacitku pamacitku padeidinėjo tenai Zt. Kap razsìžiūriu, tai regėt ZtŽ. žiūrėti; apžiūrėti; atsižiūrėti; dažiūrėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sužiūrėti — sužiūrėti, sužiū̃ri (sùžiūri, sužiūro), ėjo 1. tr. M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ globoti, aprūpinti: Kas mus sužiūrė̃s (nukaršins), tam pinigai teks Vrn. ║ prižiūrint sudrausminti: Nesužiūro dartės vaikų, mušasi DrskŽ. Sunku buvo vienai ir arklius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įspitrėti — NdŽ, įspytrėti, ėja (įspỹtri NdŽ), ėjo NdŽ 1. tr., intr. Kv sunkiai, vargais negalais įžiūrėti, pamatyti: Apytamsiais berepežiodama, bet įspytrėjau, kad piemuo gėrė muno pieną: neša nešęs ir gera Tv. Pažino net saviškius, kurių vakaro tamsoje… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įveizėti — 1. tr. KŽ įžiūrėti, pamatyti: Iš tolie įveizėjom bažnyčios bones Žr. Aš neįveizėjau, kas buvo Šv. Tamsi, ar ką įveizat rašyti – meskiat! Rdn. Įveizėjo, kad aš išbalęs, i klausa, a aš sergu Prk. Taip spoksojau, veizu i nėkaip negalėjau įveizėti to …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įžiūrėjimas — sm. (1) KI153, NdŽ, KŽ; CII887 1. refl. Sut → įžiūrėti 1 (refl.): Ėmė galva suktis, akyse raibti nuo įsižiūrėjimo į mirgantį orą Vaižg. ║ Nė manyti nebuvau manęs anais laikais, kad įsižiūrėjimas į jos darbą bus man kuomet naudingas Š. Pašėlęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įžlaibinti — įžlaibìnti tr. sunkiai įžiūrėti: Įžlaibìnti, t. y. įžiūrėti, kada sunku (naktį) ką matyti J.Jabl. žlaibinti; įžlaibinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžiūrėti — apžiūrėti, apžiū̃ri (apžiū̃ria Jrb, apžiūro Azr, Kpč), ėjo Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; H, H161,162, R, R65, MŽ, MŽ87, D.Pošk, N, M, J, LL113,125,204, L, ŠT31 1. tr., intr. Pns apžvelgti, aprėpti žvilgsniu, norint sužinoti ar patirti, koks kas yra,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atokumas — atokùmas sm. (2) → atokus 1: Be jokio atokùmo, arba tolumo MT20. Dėl atokumo nieks iš minios negalėjo įžiūrėti rš …   Dictionary of the Lithuanian Language


Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.